skaika-


skaika-
*skaika-, *skaikaz
germ.?, Adjektiv:
nhd. schief;
ne. sloping;
Rekontruktionsbasis: an.;
Etymologie:
vergleiche idg. *skē̆i-, Verb, schneiden, scheiden, trennen, Pokorny 919;
s. ing. *sē̆k- (2), Verb, schneiden, Pokorny 895;
Weiterleben:
an. skei-k-a, schwach. Verb, schwanken, schlingern;
Literatur: Falk\/Torp 463

Germanisches Wörterbuch . 2014.

Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:

  • škaika — scom. (1) JI385, NdŽ, KŽ, FrnW, Ggr 1. Kos33(Vkš) sudžiūvęs gyvulys: Prokaulė karvė yra škaika J. Tokio škaikos (arklio) nė į staldį nevesčio Šv. 2. Up, Vvr menk. liesas, sudžiūvęs žmogus, džiūsna: Neina į kūną, – ana tokia škaika Krt. Tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skaikaz — s. skaika ; …   Germanisches Wörterbuch


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.